Interesai ir konfliktai

Antanas nori būti ore, o Adomas - žmogumi. Nieko nepadarysi, nors Gabrieliui šiuo metu tiktų bet kuris iš variantų.

Neseniai nusipirkau iPod Shuffle'ą - galvoju reikia pasidaryti panašų į šitą laikrodį (http://cdn.gottabemobile.com/wp-content/uploads/LunaTik_SideCloseup-1.jpg). Yra tikimybė, kad kam nors tai pasirodytų bent šiek tiek šmaikštu ir gal net Andy išskirtų man tas penkioliką minučių šlovės siauruose visuomenės ratuose. Nors kai pagalvoji, su tomis penkiolika minučių vaikinas taip smarkiai apsiskaičiavo... Arba ne tokią baisiai didelę šlovę turėjo galvoje...

Appendix. Ketinu gyventi šimtą metų. Visi kiti gyvens tiek pat ir sakykime, kad pasaulio populiacija sustings ties 7 miliardų riba. 100 metų = 36525 dienos = 876600 valandų = 3,506,400 penkiolikos minučių intervalų. Taigi, jei kiekvienas žmogus turės 15 minučių šlovės, tad bet kurią akimirką ta šlove turės dalintis su 18,398,356 (i.e. virš 18 milijonų) kitų žmonių. Jei čia šlovė, tai aš - bailusius šuo Drąsius (Courage The Cowardly Dog). O aš nesu bailusis šuo Drąsius...

Placenta

Dabar trečia valanda nakties. Aš skaitau supermamų forumą, kur jos tariasi, kaip reikėtų palaidoti placentą. Tiesiog kažkokiai moteriškei labai užsinorėjo namo kieme užkasti savo placentą, nes jai tai atrodo labai gražu. Ir pagoniška. Nesu iki galo įsitikinęs, bet kažkas viduje man kužda, kad Arturas Klarkas "2001 metų kosminėje odisėjoje" rašė ne apie tai.

Piteris ir Dilbertas

Štai išaušo vasario 17 diena ir pats metas šį bei tą parašyti.

Vakar skaitinėjau Wikipedią ir radau tokį įdomų dalyką - Piterio principą. Anot šio principo, kiekviena socialinė struktūra, kurioje vyrauja hierarchinis susiskirstymas, yra suformuojama taip: į patį žemiausią sluoksnį įleidžiamas žmogus. Kiekviena sluoksnis reikalauja tam tikrų kompetencijų ir kol asmens turimos kompetencijos viršija reikalingas jis kyla karjeros ar socialiniais laiptais. Galiausiai žmogus pasiekia tokį laiptelį, kuriame jam nebeužtenka komeptencijos reikalingoms užduotims įvykdyti. Tuomet žmogus užstringa toje pozicijoje ir nebeturi galimybių pakilti, o jo atliekamas darbas yra niekinis, nes jis nėra pasiruošęs jį atlikti. Taigi, bendrą struktūros produktą kuria tik savo potencialo ribų neviršiję individai. Va taip.

Yra dar toks Dilberto principas. Iš esmės tai tik labai iškraipytas Piterio variantas. Trumpai drūtai, į visas svarbiausias įmonės vietas reikia susodinti encifalopatus ir juos bus lengviausia valdyti įmonės valdybai.

Metas išvadoms. Ką svarbaus sužinojote per paskutines 100 savo gyvenimo sekundžių? Sakyčiau, nieko. Tačiau siūlau pažiūrėti į viską iš gerosios pusės. Šias 100 sekundžių galėjote išmesti dar didesniam niekalui, todėl aš galiu jaustis atlikęs šventą misiją. Zanzibar.

P.s. Esu gana pavargęs. Kažkokių nesąmonių čia prirašiau, gal kada ir pataisysiu.

P.p.s. Ar pastebėjote, kiek šiais laikais darbų daroma Dievo vardu ("Dievo vardu prakeikiu tave ir t.t.") ? Siaubinga.

Kentauras ir jo Proksima

Mantas Nemanis atnaujino savo blog'o veiklą, tačiau reikia būti kažikokiame svečių sąraše, kad tau būtų leista jį peržiūrėti. Manęs sąraše nėra. Atsiminsiu. Beje, jis baisiai serga, sifilis lyg ir... Kažkokioje knygoje skaičiau gana juokingai aprašytus sifilitikus (Vonnegutas turbūt buvo). Jiems nuo šios linksmos ligos stuburo slanksteliai suauga į vientisą kaulą ir todėl jų laikysena tampa nepriekaištinga. It to nebūtų gana, šis suaugimo procesas dar kažkaip pradžiugina sifilio savininką psichiniais sutrikimais ir pakrikusia koordinacija. Čia todėl taip, kad stuburo smegenys būna paveikiamos to suaugimo. Vienaip, ar kitaip, ši beletristika yra nepatvirtina jokiais moksliniais šaltiniais, tad prašau už tikrą nepriimti.

Dar tokį trieilį prisiminiau, kuris iš galvos jau gerus 3 metus neiškrenta:

Valentina Tereškova,
Maukis kelnes,
Lipk į lovą !

Ketvirtadienis

1. Ką tik "National Geographic" perskaičiau straipsnį apie auksą. Pasirodo, daugiausiai pasaulyje aukso atsargų turinti valstybė yra... Indija. Indijoje žmonės nuo pat gimimo apturi labai artimą ryšį su auksu ir taip toliau ir panašiai... Bet mane labiausiai nustebino tai, kad šis nepakartojamas ryšys Indijoje pradėjo daryti gana didelę įtaką vestuvių skaičiui. Indijoje nuo seno yra įprasta nuotakai turėti kraitį, kurį dažniausiai sudaro įvairūs aukso dirbiniai. Deja, per pastaruosius 8-erius metus auksas pabrango du su puse karo, todėl kai kurios indės nebegali ištekėti, kadangi nesugeba surinkti pakankamo kraičio. Va tai tau.

2. Keruakas sako, kad kuo labiau važiuoji į Ajovos gilumą, tuo didesni būna obuolių pyrago gabalai ir tuo riebesni ledai. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.

3. Buvo kadaise dar toks literatūrinis personažas Nežiniukas. Jis su savo tokiu apystoriu draugeliu (na, šiaip jis buvo labai apkūnus) Spirgučiu užsidarė raketoje ir tyčiom-netyčiom nuskrido į Mėnulį. O kol jiedu keliavo per beribes kosmoso platybes, valgė viską iš tūbelių (net kotletus). Spirgutis buvo neišpasakytai ėdrus, todėl jiems gana greitai baigėsi skaniausių patiekalų tūbelės. Tada jie paneigė Sklindžių teoriją. Čia tokia teorija, kurią buvo sugalvojęs profesorius Žvaigždėnas. Neva visas Mėnulio paviršius primena kepamą sklindį ir ant jo paviršiaus krateriai susidaro kaip kad ant sklindžio iškylantys, sprogstantys ir pėdsakus paliekantys oro burbulai. Negi ne absurdas? Dar knygos pradžioje Nežiniukas buvo kažkaip išjungęs gravitaciją. Ko tik nenutinka.

4. Dar buvo toks literatūrinis herojus Kilgoras Troutas. Jis manė kad veidrodžiai yra skirti ne žiūrėjimui į save, o kad tai - vartai į kitas galaktikas. Kone Škėma. Tik jį dar buvo pagrobę tralfamadoriečiai. Kilgorą, ne Antaną.

5. Šiandien dar bandžiau pažiūrėti filmą apie Niurnbergo procesą. Pavardės, pavardės, datos , datos. Išjungiau.

Komiksas, kurį kaži-kada nupiešiau