Piteris ir Dilbertas

Štai išaušo vasario 17 diena ir pats metas šį bei tą parašyti.

Vakar skaitinėjau Wikipedią ir radau tokį įdomų dalyką - Piterio principą. Anot šio principo, kiekviena socialinė struktūra, kurioje vyrauja hierarchinis susiskirstymas, yra suformuojama taip: į patį žemiausią sluoksnį įleidžiamas žmogus. Kiekviena sluoksnis reikalauja tam tikrų kompetencijų ir kol asmens turimos kompetencijos viršija reikalingas jis kyla karjeros ar socialiniais laiptais. Galiausiai žmogus pasiekia tokį laiptelį, kuriame jam nebeužtenka komeptencijos reikalingoms užduotims įvykdyti. Tuomet žmogus užstringa toje pozicijoje ir nebeturi galimybių pakilti, o jo atliekamas darbas yra niekinis, nes jis nėra pasiruošęs jį atlikti. Taigi, bendrą struktūros produktą kuria tik savo potencialo ribų neviršiję individai. Va taip.

Yra dar toks Dilberto principas. Iš esmės tai tik labai iškraipytas Piterio variantas. Trumpai drūtai, į visas svarbiausias įmonės vietas reikia susodinti encifalopatus ir juos bus lengviausia valdyti įmonės valdybai.

Metas išvadoms. Ką svarbaus sužinojote per paskutines 100 savo gyvenimo sekundžių? Sakyčiau, nieko. Tačiau siūlau pažiūrėti į viską iš gerosios pusės. Šias 100 sekundžių galėjote išmesti dar didesniam niekalui, todėl aš galiu jaustis atlikęs šventą misiją. Zanzibar.

P.s. Esu gana pavargęs. Kažkokių nesąmonių čia prirašiau, gal kada ir pataisysiu.

P.p.s. Ar pastebėjote, kiek šiais laikais darbų daroma Dievo vardu ("Dievo vardu prakeikiu tave ir t.t.") ? Siaubinga.

Kentauras ir jo Proksima

Mantas Nemanis atnaujino savo blog'o veiklą, tačiau reikia būti kažikokiame svečių sąraše, kad tau būtų leista jį peržiūrėti. Manęs sąraše nėra. Atsiminsiu. Beje, jis baisiai serga, sifilis lyg ir... Kažkokioje knygoje skaičiau gana juokingai aprašytus sifilitikus (Vonnegutas turbūt buvo). Jiems nuo šios linksmos ligos stuburo slanksteliai suauga į vientisą kaulą ir todėl jų laikysena tampa nepriekaištinga. It to nebūtų gana, šis suaugimo procesas dar kažkaip pradžiugina sifilio savininką psichiniais sutrikimais ir pakrikusia koordinacija. Čia todėl taip, kad stuburo smegenys būna paveikiamos to suaugimo. Vienaip, ar kitaip, ši beletristika yra nepatvirtina jokiais moksliniais šaltiniais, tad prašau už tikrą nepriimti.

Dar tokį trieilį prisiminiau, kuris iš galvos jau gerus 3 metus neiškrenta:

Valentina Tereškova,
Maukis kelnes,
Lipk į lovą !

Ketvirtadienis

1. Ką tik "National Geographic" perskaičiau straipsnį apie auksą. Pasirodo, daugiausiai pasaulyje aukso atsargų turinti valstybė yra... Indija. Indijoje žmonės nuo pat gimimo apturi labai artimą ryšį su auksu ir taip toliau ir panašiai... Bet mane labiausiai nustebino tai, kad šis nepakartojamas ryšys Indijoje pradėjo daryti gana didelę įtaką vestuvių skaičiui. Indijoje nuo seno yra įprasta nuotakai turėti kraitį, kurį dažniausiai sudaro įvairūs aukso dirbiniai. Deja, per pastaruosius 8-erius metus auksas pabrango du su puse karo, todėl kai kurios indės nebegali ištekėti, kadangi nesugeba surinkti pakankamo kraičio. Va tai tau.

2. Keruakas sako, kad kuo labiau važiuoji į Ajovos gilumą, tuo didesni būna obuolių pyrago gabalai ir tuo riebesni ledai. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.

3. Buvo kadaise dar toks literatūrinis personažas Nežiniukas. Jis su savo tokiu apystoriu draugeliu (na, šiaip jis buvo labai apkūnus) Spirgučiu užsidarė raketoje ir tyčiom-netyčiom nuskrido į Mėnulį. O kol jiedu keliavo per beribes kosmoso platybes, valgė viską iš tūbelių (net kotletus). Spirgutis buvo neišpasakytai ėdrus, todėl jiems gana greitai baigėsi skaniausių patiekalų tūbelės. Tada jie paneigė Sklindžių teoriją. Čia tokia teorija, kurią buvo sugalvojęs profesorius Žvaigždėnas. Neva visas Mėnulio paviršius primena kepamą sklindį ir ant jo paviršiaus krateriai susidaro kaip kad ant sklindžio iškylantys, sprogstantys ir pėdsakus paliekantys oro burbulai. Negi ne absurdas? Dar knygos pradžioje Nežiniukas buvo kažkaip išjungęs gravitaciją. Ko tik nenutinka.

4. Dar buvo toks literatūrinis herojus Kilgoras Troutas. Jis manė kad veidrodžiai yra skirti ne žiūrėjimui į save, o kad tai - vartai į kitas galaktikas. Kone Škėma. Tik jį dar buvo pagrobę tralfamadoriečiai. Kilgorą, ne Antaną.

5. Šiandien dar bandžiau pažiūrėti filmą apie Niurnbergo procesą. Pavardės, pavardės, datos , datos. Išjungiau.

Komiksas, kurį kaži-kada nupiešiau

Burbulai

Radau pas save porą keistų image'u, tai pagalvojau įdėsiu (šiaip tiesiog bandau pralenkti Nemanio blogą jei jau ne kokybe, tai bent kiekybe).

Laisvalaikio valandos

Buvo tokiu pavadinimu kažkada Lordo Byron'o rinkinys (Hours of Idleness). Būtent jo aš ir net neketinu rekomenduoti skaityti (asmeniškai, neturiu nieko prieš romantizmą, tik šiap...). Tai va. O ką aš iš tiesų norėjau pasakyt? Paskaitykit geriau 1973 metų Playboy (taip, taip, to paties) interviu su vienu smagiausių žmonių - Kurt'u Vonnegut'u.

Dolly Parton - Jolene

Pirmas kraujas

Visų pirma priderėtų prisistatyti. Gabrielius. Įtariu, kad jūs tai žinote, nes jokiu kitu atveju nesilankytumėte mano apšepusiame blog'e, nebent mane pažįstat.

Tęsiam. Pirmasis mano įrašas yra skirtas savo didžiam sielvartui išlieti. Jei dar vakar buvau žmogus-voras, ar bent jau ne mažiau kietas, tai šiandien visai prisimaliau šūdo. Kalba, beje, eina apie tokia TV Viktoriną "Lietuvos Tūkstantmečio vaikai". Vakar laimėjau pusfinalį! O šiandien likau priešpaskutinis... Neblogai, ką? Šiaip nebūčiau savimi, jei nerasčiau kokios, kad ir nevykusios atmaskės, tai šįsyk viskas labai paprasta. Dėl visko kaltas Barack'as Obama. Galėjo jį inauguruoti diena vėliau, prie Bush'o (kad ir koks latras jis būtų) man tame žaidime sekėsi puikiai. Šiaip čia kaip gavos kaip Andy Warhol'as kažkada sakė "In the future everyone will be world-famous for 15 minutes". Na nors žymus ir nebuvau, tai bent sau labai fainas atrodžiau...

Šiaip užmirštant mano patetišką pasirodymą , tai viskas buvo labai labai. Ypač palaikymo komanda, Jūs Gyvuliai (gerąja prasme). Man gaila tik dėl vieno dalyko: buvo 12 dalyvių, ir tik dviejų iš jų aš nenorėjau matyti finale. Būtent jie ten ir pateko - toks neaiškus tipelis Jurijus (vardą gal ir maišau) ir juodąją našlę savo kostiumu imituojanti Kornelija iš Pakruojo. Laimėjo Jurijus. Bet jis nežinojo, kas yra nunčiakai (mes tai darželyje juos vadinome ninčiakais). Žodžiu, kaip gali žmogus laimėti nežinodamas, kas yra ninčiakai? Ir šiaip klausimai tai labai keisti šitame etape buvo. Ech...

Po to su Mantu ėjom valgyt, tai jis dar papasakojo, kaip Žvėrynas gyvena. Na, kaip supratau, jam ten be galo patinka, o ji ypač žavi tenykštis genitalijų humoras (plačiau galite paskaitinėti nemanis.blogspot.com). Vis dar apyprastė nuotaika, tai einu pamiegoti.