1. Ką tik "National Geographic" perskaičiau straipsnį apie auksą. Pasirodo, daugiausiai pasaulyje aukso atsargų turinti valstybė yra... Indija. Indijoje žmonės nuo pat gimimo apturi labai artimą ryšį su auksu ir taip toliau ir panašiai... Bet mane labiausiai nustebino tai, kad šis nepakartojamas ryšys Indijoje pradėjo daryti gana didelę įtaką vestuvių skaičiui. Indijoje nuo seno yra įprasta nuotakai turėti kraitį, kurį dažniausiai sudaro įvairūs aukso dirbiniai. Deja, per pastaruosius 8-erius metus auksas pabrango du su puse karo, todėl kai kurios indės nebegali ištekėti, kadangi nesugeba surinkti pakankamo kraičio. Va tai tau.
2. Keruakas sako, kad kuo labiau važiuoji į Ajovos gilumą, tuo didesni būna obuolių pyrago gabalai ir tuo riebesni ledai. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.
3. Buvo kadaise dar toks literatūrinis personažas Nežiniukas. Jis su savo tokiu apystoriu draugeliu (na, šiaip jis buvo labai apkūnus) Spirgučiu užsidarė raketoje ir tyčiom-netyčiom nuskrido į Mėnulį. O kol jiedu keliavo per beribes kosmoso platybes, valgė viską iš tūbelių (net kotletus). Spirgutis buvo neišpasakytai ėdrus, todėl jiems gana greitai baigėsi skaniausių patiekalų tūbelės. Tada jie paneigė Sklindžių teoriją. Čia tokia teorija, kurią buvo sugalvojęs profesorius Žvaigždėnas. Neva visas Mėnulio paviršius primena kepamą sklindį ir ant jo paviršiaus krateriai susidaro kaip kad ant sklindžio iškylantys, sprogstantys ir pėdsakus paliekantys oro burbulai. Negi ne absurdas? Dar knygos pradžioje Nežiniukas buvo kažkaip išjungęs gravitaciją. Ko tik nenutinka.
4. Dar buvo toks literatūrinis herojus Kilgoras Troutas. Jis manė kad veidrodžiai yra skirti ne žiūrėjimui į save, o kad tai - vartai į kitas galaktikas. Kone Škėma. Tik jį dar buvo pagrobę tralfamadoriečiai. Kilgorą, ne Antaną.
5. Šiandien dar bandžiau pažiūrėti filmą apie Niurnbergo procesą. Pavardės, pavardės, datos , datos. Išjungiau.
Thursday, 29 January 2009
Wednesday, 21 January 2009
Tuesday, 20 January 2009
Laisvalaikio valandos
Buvo tokiu pavadinimu kažkada Lordo Byron'o rinkinys (Hours of Idleness). Būtent jo aš ir net neketinu rekomenduoti skaityti (asmeniškai, neturiu nieko prieš romantizmą, tik šiap...). Tai va. O ką aš iš tiesų norėjau pasakyt? Paskaitykit geriau 1973 metų Playboy (taip, taip, to paties) interviu su vienu smagiausių žmonių - Kurt'u Vonnegut'u.
Subscribe to:
Posts (Atom)
