Pirmas kraujas

Visų pirma priderėtų prisistatyti. Gabrielius. Įtariu, kad jūs tai žinote, nes jokiu kitu atveju nesilankytumėte mano apšepusiame blog'e, nebent mane pažįstat.

Tęsiam. Pirmasis mano įrašas yra skirtas savo didžiam sielvartui išlieti. Jei dar vakar buvau žmogus-voras, ar bent jau ne mažiau kietas, tai šiandien visai prisimaliau šūdo. Kalba, beje, eina apie tokia TV Viktoriną "Lietuvos Tūkstantmečio vaikai". Vakar laimėjau pusfinalį! O šiandien likau priešpaskutinis... Neblogai, ką? Šiaip nebūčiau savimi, jei nerasčiau kokios, kad ir nevykusios atmaskės, tai šįsyk viskas labai paprasta. Dėl visko kaltas Barack'as Obama. Galėjo jį inauguruoti diena vėliau, prie Bush'o (kad ir koks latras jis būtų) man tame žaidime sekėsi puikiai. Šiaip čia kaip gavos kaip Andy Warhol'as kažkada sakė "In the future everyone will be world-famous for 15 minutes". Na nors žymus ir nebuvau, tai bent sau labai fainas atrodžiau...

Šiaip užmirštant mano patetišką pasirodymą , tai viskas buvo labai labai. Ypač palaikymo komanda, Jūs Gyvuliai (gerąja prasme). Man gaila tik dėl vieno dalyko: buvo 12 dalyvių, ir tik dviejų iš jų aš nenorėjau matyti finale. Būtent jie ten ir pateko - toks neaiškus tipelis Jurijus (vardą gal ir maišau) ir juodąją našlę savo kostiumu imituojanti Kornelija iš Pakruojo. Laimėjo Jurijus. Bet jis nežinojo, kas yra nunčiakai (mes tai darželyje juos vadinome ninčiakais). Žodžiu, kaip gali žmogus laimėti nežinodamas, kas yra ninčiakai? Ir šiaip klausimai tai labai keisti šitame etape buvo. Ech...

Po to su Mantu ėjom valgyt, tai jis dar papasakojo, kaip Žvėrynas gyvena. Na, kaip supratau, jam ten be galo patinka, o ji ypač žavi tenykštis genitalijų humoras (plačiau galite paskaitinėti nemanis.blogspot.com). Vis dar apyprastė nuotaika, tai einu pamiegoti.