Piteris ir Dilbertas

Štai išaušo vasario 17 diena ir pats metas šį bei tą parašyti.

Vakar skaitinėjau Wikipedią ir radau tokį įdomų dalyką - Piterio principą. Anot šio principo, kiekviena socialinė struktūra, kurioje vyrauja hierarchinis susiskirstymas, yra suformuojama taip: į patį žemiausią sluoksnį įleidžiamas žmogus. Kiekviena sluoksnis reikalauja tam tikrų kompetencijų ir kol asmens turimos kompetencijos viršija reikalingas jis kyla karjeros ar socialiniais laiptais. Galiausiai žmogus pasiekia tokį laiptelį, kuriame jam nebeužtenka komeptencijos reikalingoms užduotims įvykdyti. Tuomet žmogus užstringa toje pozicijoje ir nebeturi galimybių pakilti, o jo atliekamas darbas yra niekinis, nes jis nėra pasiruošęs jį atlikti. Taigi, bendrą struktūros produktą kuria tik savo potencialo ribų neviršiję individai. Va taip.

Yra dar toks Dilberto principas. Iš esmės tai tik labai iškraipytas Piterio variantas. Trumpai drūtai, į visas svarbiausias įmonės vietas reikia susodinti encifalopatus ir juos bus lengviausia valdyti įmonės valdybai.

Metas išvadoms. Ką svarbaus sužinojote per paskutines 100 savo gyvenimo sekundžių? Sakyčiau, nieko. Tačiau siūlau pažiūrėti į viską iš gerosios pusės. Šias 100 sekundžių galėjote išmesti dar didesniam niekalui, todėl aš galiu jaustis atlikęs šventą misiją. Zanzibar.

P.s. Esu gana pavargęs. Kažkokių nesąmonių čia prirašiau, gal kada ir pataisysiu.

P.p.s. Ar pastebėjote, kiek šiais laikais darbų daroma Dievo vardu ("Dievo vardu prakeikiu tave ir t.t.") ? Siaubinga.